Registruotis susitikimui

Pedagogika

Pedagogika

Dienos struktūra. Ką reiškia mokytis periodais? Kas yra pagrindinė pamoka?

Mokykloje kiekviena diena prasideda pagrindine pamoka. Jos trukmė - 1,5 val. Pagrindinę pamoką sudaro trys dalys: pirmoje dalyje atliekami įvairūs žaidimai, ritminiai pratimai, prisimenamos praėjusios dienos temos; antroje dalyje vyksta žinių įtvirtinimas, praktinių įgūdžių lavinimas; trečioje - naujos medžiagos pristatymas, diskusijos nauja tema, individualus ir grupinis darbas ir pan. Pamoka yra užbaigiama pasakomis, įvairiomis istorijomis.
Pagrindiniai dalykai – gimtoji kalba, matematika ir kt.– mokomi pagrindinėje pamokoje mokymo ciklais, kurie trunka 3 arba 4 savaites. Tai sudaro galimybę mokiniams sukaupti dėmesį į mokomąjį dalyką, nuosekliai į jį gilintis. Tai reiškia, kad viso ciklo metu per pagrindinę pamoką yra gilinamasi į vieną dėstomą dalyką, pavyzdžiui, 3 savaites mokiniai mokosi lietuvių kalbos, kitas 3 savaites per pagrindinę pamoką yra dėstoma matematika ar pasaulio pažinimas. Vyresnėse klasėse - fizika, chemija, geografija ir t.t.
Po pagrindinės pamokos vyksta dalykų, kurie reikalauja nuolatinio kartojimo (užsienio kalbos, euritmijos, kūno kultūros, muzikos, dorinio ugdymo ir kt.) pamokos ir pratybos, kuriose lavinami pagrindinių dalykų įgūdžiai.

Klasės mokytojas

Valdorfo mokykloje kiekviena klasė turi savo klasės mokytoją, kuris ją globoja iki 6–8 klasės imtinai. Klasės mokytojas, gerai pažįstantis kiekvieną mokinį, stebi individualų jo asmenybės sklaidos procesą, padeda įveikti sunkumus, su kuriais mokiniai susiduria augdami ir bręsdami. Kalsės mokytojas su mokytojais dalykininakis klasės veiklą organizuoja atsižvelgdami į konkrečius mokinių poreikius ir iškeltus tikslus. Pirmoje-šeštoje klasėje šis mokytojas veda visas pagrindines ir kai kurias kitas pamokas. Atsižvelgiant į klasės mokytojo patirtį, kompetenciją, gali būti jam siūloma vesti visas pagrindines pamokas iki aštuntosios klasės (imtinai). Vyresnėse klasėse pamokas veda dalykų specialistai, vienas iš jų mokytojų kolegijos sprendimu tampa klasės auklėtoju, organizuojančiu klasės veiklą.

Piešiniai ant lentos

Spalvingi ir gražūs rankų darbo meno kūriniai – kreidos piešiniai ant lentos. Mokytojai piešia tam, kad sukurtų nuotaiką ir atmosferą klasėje. Tokia menine forma skatinama mokinius įsivaizduoti ir įsilieti į savo pamokos temą.

Valdorfo mokykloje labai svarbu, jog mokytojai temą vaizdingai perteiktų lentoje. Daug piešiama nuo pirmos iki 12-os klasės. Mokytojai nepiešia tikslių kontūrų, pradeda nuo „debesėlių”, iš kurių sukuriamas paveikslas. Tokius vaizdinius vaikams irgi nesunku persipiešti į savo sąsiuvinius, o dar svarbiau - pajusti temos esmę. Vyresnėse klasėse piešiami žemėlapiai, geometrinės figūros ar žmogaus griaučiai, kuriuos mokytojas taip pat pirmiausia, rodydamas pavyzdį, piešia ant lentos.

Valdorfo mokykloje pažymiai rašomi tik nuo 9 klasės

Valdorfo mokyklose pažymiai pradedami rašyti nuo 9 klasės. Įvertinti pasiekimus galima ir be jų. Rašome kontrolinius darbus, diktantus, bet ne vertiname juos pažymiais, o analizuojame, ką vaikas yra išmokęs, o ko dar reikėtų pasimokyti. Kai pažymys tampa svarbiausiu tikslu, motyvų tobulėti yra mažiau – tarkim, vaikas išmoko temą, gavo už kontrolinį 6 ir prie to jau nebegrįžta, juk pažymio nepakeisi. Be to, jie ima lyginti save ne pagal gebėjimus, o pagal pažymius. Tai didina konkurenciją, įtampą, mažina savivertę. Čia svarbi padaryta individuali pažanga. Mokykloje lyginimo vengiama – mieliau pasidžiaugiama, kad vienam puikiai pavyko atlikti dailės užduotį, kitam – parašyti rašinėlį, trečiam - apskaičiuoti kampų dydį. Iki 14 metų formuojasi žmogaus savivertė, todėl iki to laiko svarbiausia akcentuoti jo sėkmes, kas vaikui labiau sekasi. Klaidos yra tam, kad mokiniai pamatytų, ko nežino ir ką dar gali išmokti. Klaida nėra bausmė ir pažymys negali būti bausmė. Tradicinių mokyklų praktika tik patvirtina, kad pažymys nėra tai, kas motyvuoja mokinius. Kartais mokinys sako: „Rašykit tą ketvertą, man bus gerai“. Taip, tai būtų lengviausias kelias – parašyti ketvertą, bet mūsų tikslas – kad jis išmoktų. Jei norime, kad išmoktų, vadinasi, visi mūsų mokiniai turi parašyti atsiskaitymą taip, kaip gali geriausiai. Būtent tada jie jaus motyvaciją mokytis.

10 klasėje mūsų mokyklos mokiniai gauna pagrindinio ugdymo atestatą, 12 klasėje – brandos atestatą.

Patyriminis mokymas

„Mokslininkai nustatė, kad norint sukurti naują sinapsę smegenyse reikia maždaug 400 kartų pakartoti, nebent tai būtų daroma žaidžiant, tokiu atveju reikia tik 10–20 pakartojimų.“- Karyn Purvis

Mūsų mokykloje pirmiausia mokome vaikus per praktinę, patyriminę veiklą, kurią vėliau sisteminant ir analizuojant atrandamos naujos žinios. Mokinys skatinamas tyrinėti, mokytis atidžiai stebėti, įsigilinti, aprašyti, daryti išvadas, atlieka tikslumo reikalaujančius eksperimentus, įvairias praktines užduotis, tam pasitelkdamas visus savo pojūčius.

Klaipėdos Gamtos mokyklos mokytojai

Evelina
Evelina
Donata
Donata
Ilona
Ilona

Straipsniai

Registruotis susitikimui
Tinklapyje yra naudojami slapukai

Galite pasirinkti, kokios paskirties slapukus leisti naudoti. Tačiau visada yra naudojami tinklapio veikimui užtikrinti būtini slapukai. Daugiau Privatumo politikoje.

Tinklapyje yra naudojami slapukai

Galite pasirinkti, kokios paskirties slapukus leisti naudoti. Tačiau visada yra naudojami tinklapio veikimui užtikrinti būtini slapukai. Daugiau Privatumo politikoje.

Jūsų slapukų pasirinkimas išsaugotas