Studijuodama universitete lietuvių filologiją ir režisūrą tikrai ne kartą sakiau, kad niekada nebūsiu mokytoja, bet pasitvirtino posakis „niekada nesakyk niekada“. Taip jau penkerius metus dirbu šį prasmingą darbą.
Pasirinkau jį, nes tikiu, kad galiu prisidėti ne tik prie vaiko asmeninio augimo, bet ir šiek tiek prie pačios visuomenės keitimosi.
Dažnai susimąstau, kad mokytojo darbe turi kiekvieną dieną prisiminti, kad dirbi su vaikais, o ne su atvejais iš vadovėlio, kur vieniems pritaikysi metodą A, kitiems – B ir viskas pasiseks.
Kiekvienas mokinys – gyva, kiekvieną dieną besikeičianti būtybė, kurios nuolat reikia klausytis ir ją suprasti.
Manau, kad nukreipti arba pašaukti vaikus gyveniman – tai viena iš mano misijų darbe, nes juos mokau ne tik rašyti be klaidų, aiškiai reikšti mintis ir sklandžiai skaityti, bet ir pažinti bei priimti save.
Valdorfo pedagogika man apie ryšį, vienas kito priėmimą, teisingo kelio nukreipimą. Taip matau ir mus, Valdorfo mokytojus, nestovinčius vietoje, veržlius bei energingus, ieškančius įvairių idėjų, metodų, besimokančius, kartais susiduriančius su kliūtimis, bet nepasiduodančius, švaria sąžine prieš save ir mokinius.
Mokytojos darbas į mano gyvenimą atėjo neplanuotai, bet, manau, labai laiku ir vietoje. Baigusi mokslus vis svarsčiau, kuo čia būti “užaugus” (kaip mes dažnai mėgstame klausti vaikų). Atsiradus galimybei dirbti su vaikais ir juos mokyti anglų kalbos pajaučiau, kad tai labai mano.
Dirbdama jaučiu malonumą, o besiruošdama pamokoms galiu taip įsitraukti, kad net kartais prarandu laiko nuovoką. Dažnai būna, kad net nejaučiu, jog dirbu, o atrodo tiesiog dalinuosi su vaikais savo žiniomis, kartu žaidžiu ir mokausi.
Pažintis su mokytojos darbu bei kasdienis tobulėjimas tęsiasi jau septinti metai, o didžiausias atsidėkojimas ir pastangų įvertinimas - vaikų atgalinis ryšys.
Manau tai ir yra, kas mane stumia į priekį, suteikia viltį ir įrodymą, jog mano pastangos nėra veltui ir turi prasmę.
Į Valdorfo pedagogiką mane atvedė sūnus – jo kelionė prasidėjo darželyje, o kartu su juo į šį unikalų ugdymo kelią žengiau ir aš. Pradėjusi dirbti auklėtoja, vėliau priešmokyklinukų mokytoja, turėjau galimybę iš arti stebėti, kaip mokykla auga, kuriasi ir stiprėja, o kartu augau ir aš kaip pedagogė.
Žaviuosi Valdorfo pedagogikos principais, kurie ugdymą mato kaip visapusišką vaiko vystymąsi – nuo kūrybinio mąstymo iki emocinio intelekto, nuo praktinės veiklos iki dvasinio augimo.
Jau ketvirtus metus dirbu mokykloje ir kiekvieną dieną džiaugiuosi galėdama sutikti vaikus. Kartu su jais augu ir pati, mokausi iš jų smalsumo, drąsos ir kūrybiškumo. Man svarbu padėti vaikams atrasti savo kūrybinį balsą, ugdyti estetinį jautrumą ir skatinti savarankišką mąstymą.
Tikiu, kad per kūrybinius procesus vaikai stiprina savo vidinį pasaulį, ugdo pasitikėjimą savimi ir gebėjimą harmoningai bendrauti su aplinka. Valdorfo pedagogika man – tai galimybė kurti ugdymo erdvę, kurioje vaikai gali laisvai tyrinėti, augti ir stiprėti visapusiškai.
Nors vaikystėje, žaisdama „mokyklų", visada vaidindavau mokytoją, suaugusi supratau, kad mokytoja tikrai nebūsiu. Bet gyvenime visada viskas susiklosto taip, kaip turi būti.
Štai jau šešti metai esu mokytoja, treji metai iš jų - Klaipėdos Valdorfo mokykloje. Ir kol kas nesigailiu. Esu didelė lietuvių kalbos ir literatūros „fanė".
Labai tikiuosi, kad meilę, susidomėjimą, pasididžiavimą lietuvių kalba man pavyksta pažadinti ir vaikuose, gebančiuose net ir liūdniausią dieną pakelti nuotaiką bei nudžiuginti pastangomis. Tada ir aplanko tas geras jausmas, kad turiu supergalią - esu mokytoja!
Esu viena iš laimingųjų, nuo pat mažų dienų žinojusi, kuo būsiu – mokytoja. Tad nenuostabu, kad jau devintus metus dirbu mokykloje ir niekur kitur savęs neįsivaizduoju. Mane žavi vaikų smalsumas, nuostaba, atradimo džiaugsmas, laimė įveikus iššūkius, nuolatinis augimas, pokytis – tai padeda ir man nuolat augti su jais.
Su Valdorfo pedagogika susipažinau dar studijų metais. Tuomet ji pasirodė keista, tačiau plečiant savo akiratį, aplankant Estijos, Latvijos, Olandijos, Danijos, Suomijos, Vokietijos bei JAV Valdorfo mokyklas, dalyvaujant įvairiuose seminaruose, vis labiau supratau, kad būtent tokioje mokykloje noriu dirbti. Noriu, nes ja tikiu.
Man svarbu, kad mokykloje siekiame kurti tokį ugdymo turinį, kuris atlieptų vaiko raidą, puoselėtume vaikų smalsumą, mokytume juos būti kartu, dirbti savarankiškai, mąstyti kūrybiškai, prisiimti atsakomybę, ugdyti pagarbų požiūrį į kitą žmogų.
Kaip matematikos mylėtojai, man svarbu, kad vaikai ne tik įvaldytų skaičius ir skaičiavimus, bet ir patys pastebėtų dėsningumus, suvoktų, kaip atsirado matematinės taisyklės, suprastų įrodymų naudą, gebėtų taikyti savo žinias – o svarbiausia, kaskart pamokoje pasiektų lašelį sėkmės ir patirtų bent krislelį iššūkio.
Valdorfo mokyklose ieškome prasmės, saito tarp vaiko, mokytojo, ugdymo turinio ir tėvų, tad man čia gera – čia galiu būti savimi.
Dar ir dabar prisimenu jausmą, kuomet supratau, jog noriu būti mokytoja. Nepaprastą jaudulį stovint prieš klasę, lyg bendrautum vienu metu ir su Ateitimi, ir su Dabartimi. Tas smalsumas, o kuo gi taps šie jauni žmonės? Kokie atsiminimai išliks jų širdyse iš mokyklinių laikų? Kaip juose sužadinti meilę žinioms ir žinojimui? Juk mokymasis neužsibaigia uždarius mokyklos duris. Visi šie klausimai nuolatos jaudina ir veda į priekį.
Tikriausiai tas jausmas mane ligi šiol ir palaiko bei stiprina šiame nelengvame kelyje. Tikiu, jog mokytojas turi nepaprastų galių prikelti, įkvėpti, suteikti žinių, esant reikalui paguosti ir priminti, jog „aš galiu, man pavyks“. Šioje mokykloje, kaip niekur kitur, rodos, daug dėmesio yra skiriama asmenybei ir jos formavimuisi. „Mažieji daigeliai“ yra apgobti meile ir nuoširdumu – tai, neabejotinai, duos tik teigiamų rezultatų tiek dabar, tiek ateity.
Nuo pat vaikystės mano mėgstamiausias žaidimas buvo mokykla ir, žinoma, žaisdama su broliais ir draugais visada būdavau mokytoja. Esu be galo laiminga, kad man pasisekė savo kaip pedagogės kelio pradžioje atrasti šią mokyklą, kurioje galiu augti, tobulėti kartu su mokiniais visai be įtampos ir primesto spaudimo. Mes lyg Antikos laikais galime vaikščiodami po gamtą pažinti ne tik aplinką, bet ir save, patys atrasti ne tik naujus plotus, bet ir vidines sielos kerteles. Laisvė kurti ir pažinti, valia ir įsiklausymas kasdien prisideda prie spindinčių visos mokyklos bendruomenės akių.
Nuo laikų, kai pati lankiau mokyklą, man mokykla yra fundamentali, sakrali vieta, kurioje tiek vaikai, tiek mokytojai patiria įstabiausias savo gyvenimo pamokas.
Tai vieta, kurioje vaikų užmegzti tarpusavio ryšiai, išgyventas laikas ir įgytos patirtys išlieka visam likusiam jo gyvenimui.
Tai gyvenimo mokykla, kurioje formuojasi ŽMOGUS.
Būti mokytoja – mano vaikystės svajonė. Valdorfo pedagogiką pasirinkau, nes ši pedagogika sukurta remiantis pirminių, pamatinių vaiko vystymosi poreikių tenkinimu, kas yra būtina sąlyga visuminio pilnaverčio žmogaus vystymuisi.
Klaipėdos Valdorfo mokyklos bendruomenėje norėčiau bendro domėjimosi ir „alsavimo“ R. Šteinerio filosofija.
Mokymasis jau seniai yra tapęs mano gyvenimo būdu: mokantis mokyti kitus. Atradau vietą, kur galiu tai daryti su džiaugsmu ir meile.
Visada norėjau muziką aiškinti ne kaip sudėtingą pilną įvairių terminų ir taisyklių... Juk Muzika - kosmosas, o muzikuoti, pažinti ir pamilti ją gali kiekvienas.
Klaipėdos Valdorfo mokykloje muzikos mokau pradinių klasių vaikus ir džiaugiuosi, kad po 30 muzikavimo metų čia, drauge su mokiniais, kolegėmis iš naujo atrandu savo buvimo pilnatvę, džiaugsmą, prasmę.
My name is Rossana, I am from Uruguay, and for the past few years, Lithuania has become my home.
My passion for language teaching has led me to share Spanish with children and teenagers, guiding them through their learning process in a creative and dynamic way.
Currently, I am part of the Waldorf educational community, where I strive to inspire my students to discover the language through meaningful experiences and interactive activities.
Mano istorija nėra apie tai, kad visada svajojau būti mokytoju, tačiau juo tapau. Sprendimas ateiti į Klaipėdos Valdorfo mokyklą nebuvo spontaniškas, tam palaipsniui ruošiausi, o tame pasiruošimo kelyje lydėjo įvairūs jausmai, nuo džiaugsmo iki nežinomybės ir abejonių, tačiau visada jaučiau kažkokį vedimą, palaikymą iš kažkur ten, iš kur visi atėjome ir visi ten sugrįšime.
Prasmė, kurią kuria mokytojas ir visapusiškas požiūris į žmogų yra tos esminės priežastys, dėl kurių esu čia. Žinojau, kad nebus lengva, nebus paprasta, tačiau niekada neabejojau, kad tai yra prasminga ir reikalinga. Vaikai - mūsų visuomenės ateities pagrindas, ant kurio mūsų tauta augs, stiprės ir taps sąmoningesnė. Džiaugiuosi galėdamas būti šio ilgo proceso dalimi. Mokytojo darbas man yra tikroji kūryba, tai yra tikrosios gyvenimo pamokos, tikrasis dvasingumas ir tarnystė.
Juokaudamas sakau, kad mokytojo darbas – pagreitintas karmos atidirbimas.
Kaip Valdorfo mokytojai, man svarbu sukurti saugią ir jaukią erdvę, kurioje vaikai galėtų laisvai reikšti savo jausmus, mintis ir kūrybiškumą. Siekiu, kad kiekvienas vaikas, būdamas savimi, jaustųsi priimtas, išgirstas ir vertinamas.
Mokytojos keliu pasukau netikėtai, tačiau su didele vidine motyvacija – supratau, kad galiu savo darbu prisidėti prie vaikų ateities kūrimo.
Ieškodama alternatyvų tradicinei Lietuvos mokyklai, atradau Valdorfo pedagogiką – ugdymo kryptį, kuri atitinka mano vertybes ir siekius.
Norėjau rasti būdą, kaip ugdyti laisvus, kūrybingus, savarankiškai mąstančius ir atsakomybę prisiimančius žmones, atsižvelgiant į jų asmenines stiprybes ir unikalumą. Visa tai radau čia, kur dabar ir esu.
Hello! I’m Selenay, originally from Turkey, and my passion for languages and teaching has been a lifelong journey.
Since the age of 15, I’ve had the privilege of participating in various Erasmus projects across Italy, Germany, Croatia, and most recently, at Vilnius University in Lithuania.
These experiences have shaped my understanding of different cultures and broadened my perspective on education.
I hold a degree in English Language and Literature, and a master’s in Business Management from Klaipeda University, which has given me a unique blend of academic and practical knowledge.
But above all, I am deeply passionate about teaching — I want my students not just to learn English, but to love it, to live it, and to feel empowered through it.
In my classroom, I draw inspiration from the Waldorf pedagogy, which nurtures creativity, imagination, and holistic learning. I aim to create an environment where every student feels safe to explore, make mistakes, and grow both academically and personally.
For me, teaching is not just about language; it’s about opening doors to new worlds, new ideas, and new ways of thinking.
Augdama mačiau sudėtingq pedagogų kelią. Mano mama buvo tas vedlys į šį pasaulį. Mačiau mokytojų gyvenimą mokykloje, girdėjau jų pokalbius apie iškylančias problemas, sekiau jų kūrybą, nes mano mokytojai buvo be galo kūrybiingi. Tarsi pats likimas dovanojo dovaną visa tai pamatyti, gyventi tuo ir pradėti savo, kaip pedagogės, kelią.
Būdama jaunesnė, vengiau šios profesijos, nes žinojau, jog tai nelengva. Bet gyvenimas, - JIS - labai šiltai ir su meilę mane grąžino į pedagogų gretas. Žinote, atradau kitokią meilę šiai profesijai. Žinios dar ne viskas - meilė vaikui ir darbui yra viskas.
Valdorfo pedagogika yra apie priėmimą ir meilę. Ji atveria užmirštus prisiminimus, jog pasaulis ir tu - tai viskas kartu. Pabudina vaikuose ir mokytojuose tikrąją vertę gyventi ir siekti išprusimo. Neprarastas žmogiškumas, gerumas - tai aukščiausios vertybės.
Valdorfo pedagogika - tai gijimas ir išlipimas iš tamsos. Jos šviesa apgaubia, ramina, priima ir pakelia į šviesą. Išskleidžia sparnus ir drąsina skristi, tyrinėti ir džiaugtis gyvenimu. Tai tarsi naujas pasaulis kiekvieno mūsų širdyje.
© Visos teisės saugomos Privatumo politika
Design by
Registruotis susitikimui
