Registruotis susitikimui

Smegenys funkcionuoja geriau, kai yra tinkamai ir laiku stimuliuojamos

Šaltinis: https://www.zaliojimokykla.lt

Daugybė tyrimų parodė, kad žaidimas kiekvienoje vystymosi stadijoje gerina protinio lavėjimo koeficientą, socialinę-emocinę veiklą, mokymąsi ir akademinį darbą.

Skirtingi moksliniai tyrimai, vykdyti daugiau kaip 4 metus, parodė, kad tų vaikų, kurie mokykloje trečdalį dienos praleisdavo fizinio lavinimo, dailės ir muzikos pamokose, pagerėdavo ne tik fizinė būklė, bet ir požiūris į mokymąsi ir testų rezultatai. Dar daugiau, palyginus vėlesnius akademinius rezultatus tų vaikų, kurie lankė ikimokyklines klases, orientuotas į akademinius pasiekimus, su tais, kurie ikimokyklinėse įstaigose daugiau žaidė, „akademiniai vaikai“ neparodė didesnės pažangos skaityme ir matematikoje, nei „žaidžiantys vaikai“, bet paaiškėjo, kad pirmųjų yra aukštesnis nerimo lygis, jie buvo mažiau kūrybiški, o jų požiūris į mokyklą labiau neigiamas. Būtent šios problemos ir yra akivaizdžios šiuolaikinėje švietimo sistemoje. Mes patikėjome mitu, kad „daugiau lygu geriau“. Receptas, pagal kurį daugiau laiko praleidžiama mokantis akademinių dalykų, pradedama mokytis anksčiau, atliekama daugiau namų darbų, nepadidina vaiko galimybių. Atvirkščiai, jas tik sumažina. Skirdami mažiau laiko menams, fizinei veiklai ir buvimui gamtoje ir daugiau laiko skaitymui, rašymui ir matematikai mes ne sprendžiame problemas, o jas tik sukeliame. Mūsų vaikai katastrofiškai greitai perdega ne tik todėl, kad „daugiau nėra lygu geriau“, bet ir dėl to, kad tas „daugiau“ dažnu atveju sukelia pervargimą, neviltį ir emocinius sutrikimus.

Mūsų vaikai negali dalyvauti pamokoje, klausytis, apdoroti ir išlaikyti informacijos, kai jų smegenys yra nepakankamai arba pernelyg stimuliuojamos. Abi minėtas būsenas sukelia emocijų ar informacijos perkrova. Jei būdami to amžiaus, kai jų smegenys dar nepasiruošusios, vaikai susiduria su technologijomis, žiniasklaida, intensyviai dalyvauja akademinėje veikloje ir organizuotuose žaidimuose, tokiuose kaip komandinis sportas, jie patiria stresą ir spaudimą. Ir jei tai trunka ilgai, vaikai negauna emocinės pagalbos, viskas galiausiai baigiasi perdegimu.

Daugelyje vaikų, sako tradicinių mokyklų mokytojai ir tėvai, „šviesa jau užgesusi“. Džiaugsmas, smalsumas ir nustebimas, tokie svarbūs mokymosi proceso komponentai, jau yra užslopinti. Tradicinės mokyklos didžiausią dėmesį skiria akademinei veiklai, kairiojo smegenų pusrutulio funkcionavimui, o Valdorfo mokyklų mokytojai dėmesį skiria visoms smegenims, akcentuodami dešinįjį pusrutulį kiekvienoje vystymosi stadijoje. Šteineris tai suvokė ir teigė, kad būtent tokiu būdu vaikų smegenys yra tinkamai stimuliuojamos, taigi jie tada gali mokytis ir jaustis geriausiai. Šiandienos moksliniai atradimai tik įrodo, kad jis buvo teisus. Jutiminių dešiniojo smegenų pusrutulio taškų stimuliavimas sudaro sąlygas įveikti maratoną, o ne tik sprintą.

Taip pat skaitykte

Registruotis susitikimui